1991 01 13

Data

2021 01 11

Įvertinimas
0
Algimanto  Žižiūno nuotr.
Algimanto Žižiūno nuotr.

Prabėgę trisdešimt metų iš atminties neištrynė Sausio 13-osios nakties istorinių įvykių. Nors dabar esame šiek tiek kitokie, pasaulinės pandemijos paveikti, tačiau laisvės suvokimas – vis dar gyvas. Drįstu tikėtis – toks pat, kaip anuomet. Laisvė – pirmasis ir tikrasis tautos laimės ir gerovės, valios ir dvasios šaltinis. Ir šiandien, praėjus 30-iai metų, lenkiame galvas prieš tuos, kurie 1991-aisiais nepabūgo tankų ir stojo prieš juos.

 

Apie žmonių drąsą ir patirtas kančias tomis dienomis buvo kalbėta daug. Laikas bėgo, apgijo dvasinės ir fizinės žaizdos. Dabar visuomenė privalo suvokti šią datą kaip pavyzdį ir sunkią pamoką būti drąsiems, nebijoti priimti sprendimų dėl pagrindinės žmonijos vertybės – laisvės ir ištikimybės savo principams. Kas nutiko 1991 metų sausio 13-ąją, geriausiai mena tų tragiškų Lietuvai įvykių amžininkai. Jaunoji karta, be abejonės, girdėjo daugybę pasakojimų, matė fotografijų. Šiandien visiems, o ypač jiems – jauniesiems, norime pasiūlyti nedidelį, beveik 12 min. dokumentinį įrašą: http://bit.ly/2LjnDW0 Tai tiesiog kronika, nerežisuota, nemontuota… Joje nėra ekstremaliausių Sausio 13-osios kadrų. Tame vaizdo įraše vertingiausia, ką turėjome tuo metu greta laisvės troškimo – VIENYBĖ, sutelkusi nepažįstamus žmones statyti barikadas, idant apgintume savo laisvę. Argi ne to paties mums labiausiai reikia ir šiandien? Europeana, skaitmeninė ES kultūros paveldo platforma.