Mūšis, pakeitęs pasaulį

Data

2021 07 15

Įvertinimas
0
Žalgirio mūšis-1.jpg
Žalgirio mūšis. Dyboldo Šilingo (Diebold Schilling) Jaunesniojo Liucernos kronikos (1513 m.) iliustr. Žalgirio mūšio inscenizacija. D. Babensko nuotr.

1410 m. liepos 15 d. Prūsijoje įvykęs Žalgirio mūšis neabejotinai yra žymiausios Lietuvos ir Lenkijos viduramžių kautynės. Tai buvo kova dėl išlikimo. Mūšį laimėjo jau pasikrikštijusi ir sąjungą su Lenkija sudariusi Lietuva. Ir tai buvo dar vienas smūgis Vokiečių ordinui. Jis nebegalėjo tikėtis prieš krikščionišką valstybę tokios paramos, kokios sulaukdavo anksčiau, kovodamas su pagonimis. Kryžiuočiai buvo pagrindinė Lietuvos problema XIII–XIV a. Jų antpuoliai alino kraštą, trukdė kultūrinę bei ekonominę raidą, ribojo politinius, kultūrinius ir prekybinius santykius su kitomis šalimis.

Likviduodamas Vokiečių ordino grėsmę Vytautas užbaigė daugiau kaip du šimtmečius trukusią kovų epochą. Žalgirio mūšis buvo Vytauto kovos prieš ordiną kulminacija ir jo pergalės simbolis. Jis lėmė Vokiečių ordino galybės pabaigą ir keitė geopolitinę situaciją Vidurio Europoje: vietoj jo regionine dominuojančia jėga tapo Lietuvos ir Lenkijos sąjunga.

Šiandien Žalgirio mūšis laikomas net vienu iš žymiausių pasaulio kautynių – svetainėje Medievalists.net 2018 m. jis įtrauktas į sąrašą „Dešimt viduramžių mūšių, kurie pakeitė pasaulį“.