Tuomet, prieš 30 metų...

Data

2021 01 13

Įvertinimas
0
a-2b.jpg

Tokie tuomet mes buvome... Žvelgiu į šias Leonardo Skirpsto nuotraukas ir negaliu atsigėrėti, kokie buvome vieningi, susitelkę, kaip tikėjome savimi, ateitimi ir naująja valdžia. Kaip degėme optimizmu ir entuziazmu. Tiems tūkstančiams žmonių prie Parlamento nereikėjo nei kaukių, nei dviejų metrų atstumo. Jie buvo kartu, petys į petį, stiprūs savo bejėgiškumu. Prieš juos galų gale sustojo sovietų karo mašina. Tankai ir šarvuočiai, kurių laukėme tą šiurpų Sausio 13-osios rytą, į Nepriklausomybės aikštę neatžlegsėjo.

Tas žvarbus sekmadienio rytas, išaušęs po lietingo šeštadienio, mano atminty visuomet skamba Lietuvos radijo šaukiniu ir Eglės Bučelytės balsu. Dvelkia per arti laužo priartintų vengriškų aulinukų puspadžių sviltu. Gomury juntu tą neapsakomą skonį karšto džiovintų baravykų nuoviro, kurio pasiūlė geraširdė močiutė, gyvenusi virš „Talino“ parduotuvės. Arba jaučiu šelmišką savo jaunojo bendravardžio kaimyno, jau seniai išėjusio, žvilgsnį...

Šiuose nuotraukose neišvysite sovietų tankų, smūgiui pakeltų kalašnikovo buožių, smurto, kraujo ir žaizdų. Juose – tomis sausio dienomis prie Parlamento tvyroję vaizdai ir dvasia. Prie pastato, tuomet vadinto Lietuvos širdimi. Mūsų istorijos dalis. Svarbios, labai reikšmingos ir palyginti nesenos. Branginkime ją.

Visos L. Skirpsto nuotraukos – čia: bit.ly/35KTnKJ