Už tai, kad Jurgita Cicėnaitė atsidūrė Medininkuose, reikėtų dėkoti Vilniaus PR pareigūnui Andrejui Matvėjevui. „Ačiū jam, kad visus trejus metus uoliai pasakojo apie pasieniečių darbą ir motyvavo mus, skatino rinktis šią profesiją“, – sako kursantė. 

Nelengva patikėti – 36-osios laidos kursantės it susitarusios tikina pasiilgusios... disciplinos ir rutinos. Nuotolinis mokymasis to nesuteikia. Skyrininkė Emilija Vyšniauskaitė atvirauja, jog taip mokytis jai nelengva, gausu teorijos, norėtųsi daugiau praktikos. Bet puikiai supranta, kad karantino sąlygomis tai – vienintelė išeitis.

Būsimoji kursantė Aušra Daniūtė – policijos rėmėja nuo 2019-ųjų. Sugriežtinus karantino sąlygas ir apribojus judėjimą tarp savivaldybių, buvo pakviesta padirbėti policijos blokposte.

1991 m. sausį darytoje nuotraukoje, kurią matote, su bendražygiais sėdi (viduryje) Gintaras Kašėta, dabar  –  Pasieniečių mokyklos Profesinių dalykų skyriaus specialistas, dirbantis Varėnos pasienio rinktinėje.  

Šiandien, Sausio 13-ąją, Lietuvoje prie langų pleveno žvakelės. Tam, kad primintų, kas prieš 30 metų nutiko Vilniuje, prie Televizijos bokšto, prie Spaudos rūmų, kitur sostinėje.

Tokie tuomet mes buvome...Vieningi, susitelkę, tikėjome savimi, ateitimi ir naująja valdžia. Tūkstančiai žmonių prie Parlamento buvo kartu, petys į petį, stiprūs savo bejėgiškumu. Prieš juos galų gale sustojo sovietų karo mašina.

Pasieniečių mokyklos mokytojai, Profesinių dalykų skyriaus vyriausiajai specialistei mjr. Olgai Andruškevičienei už pavyzdingą tarnybą skirtas antrojo laipsnio pasižymėjimo ženklas „Valstybės sienos sargyboje 15 metų“.

Prabėgę trisdešimt metų iš atminties neištrynė Sausio 13-osios nakties istorinių įvykių. Nors dabar esame šiek tiek kitokie, pasaulinės pandemijos paveikti, tačiau laisvės suvokimas – vis dar gyvas. Drįstu tikėtis – toks pat, kaip anuomet. Laisvė – pirmasis ir tikrasis tautos laimės ir gerovės, valios ir dvasios šaltinis. 

Gyvenimas pilnas netikėtumų... Apie darbą vidaus tarnyboje Dovilė Zelbaitė svajojo seniai, bet pasieniečio profesija susidomėjo gana netikėtai. Apie Pasieniečių mokyklą jai papasakojo gera draugė Ada, dirbanti Vadovybės apsaugos tarnyboje.

Taip prisipažįsta trečiojo būrio skyrininkė Eivina Saulynaitė. Sako čia sutikusi daugybę protingų ir nuoširdžių žmonių, draugų, širdžiai artimų sielų. Atradusi save iš naujo – imlesnę, drąsesnę. Nebekalbant apie žinias, gautas iš kantrių mokytojų.

Vakar pasibaigę metai buvo iššūkių, pokyčių, nenumatytų ir mums neįprastų ribojimų kupinas laikotarpis. Jie mus daug ko išmokė, privertė keisti numatytus planus. Leidžiamės į apžvalginę kelionę atgal per 2020-uosius.

Prie Kūčių stalo susėdusiems Pasieniečių mokyklos darbuotojams, visiems kursantams ir, žinoma, PM bičiuliams - kone valandos trukmės bardės Silvijos Stankevičiūtės koncertas. Jį nufilmavo, įgarsino ir sumontavo fotografas Arūnas Sartanavičius.