Paminėtos 85-osios pasieniečio Aleksandro Barausko žūties metinės

1940 metų birželio 15 dieną, vos prasidėjus okupacijai, Aleksandras Barauskas, dirbęs Ūtos pasienio užkardoje netoli Alytaus, buvo nušautas sovietų karių, įsiveržusių į Lietuvą. Maždaug dvidešimt minučių šautuvais ir kulkosvaidžiais buvo apšaudyta sargybos būstinė, kuri tuo metu buvo ir Barausko bei jo šeimos namai. Vėliau mėtytos granatos, kurios sprogo prie pastato langų. Šeši rusų kareiviai įsiveržę į vidų, ištempė sargybos viršininką į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o jam nugriuvus, kitas užpuolikas šovė jam į galvą. Jo laikysena ir sprendimas likti poste bei nepasiduoti – tai pareigūno drąsos ir ištikimybės Tėvynei įrodymas. Aleksandro Barausko pavardė įrašyta į Pasieniečių garbės kodeksą – kaip tylus, bet nepalaužiamas pasiaukojimo simbolis.

Šiandien Pasieniečių mokyklos bendruomenė pagerbė Aleksandro Barausko – pirmojo Lietuvos Respublikos pasieniečio, žuvusio vykdant tarnybą – atminimą tylos minute. Jo vardas neatsiejamas nuo mūsų valstybės kovos už laisvę ir nepriklausomybę, o jo žūtis – viena iš pirmųjų tragiškų sovietinės okupacijos aukų.

Kursantė Karolina Ragauskaitė fleita atliko muzikinį kūrinį, kuris kaip padėkos žodis nuskambėjo tiems, kurie stovėjo mūsų valstybės sargyboje.

Prisimindami Aleksandrą Barauską, mes ne tik pagerbiame jo atminimą, bet ir įsipareigojame tęsti jo pradėtą kovą už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Jo pavyzdys yra amžinas priminimas, kad kiekviena karta turi saugoti mūsų valstybės vertybes ir laisvę.

Atnaujinimo data: 2025-06-16

Taip pat skaitykite:

Tarptautinė patirtis Pasieniečių mokykloje: vizitas pagal Erasmus+ programą

Pasieniečių mokykloje – smalsūs ir aktyvūs svečiai iš Vilniaus

ERASMUS+ mobilumo vizitas Kroatijoje: patirtys, kurios stiprina mūsų profesinę bendruomenę

Pasieniečių mokykloje įvyko finalinės jaunųjų pasieniečių sporto žaidynės

35-eri atminties metai: Pasieniečių mokykloje pagerbtas Gintaras Žagunis