Pasieniečių mokykloje veikia paroda – „Maidanas, 2014-ieji. Dangiškosios šimtinės pėdsakais“
Prieš aštuonerius metus pasaulį sukrėtę Maidano įvykiai ukrainiečiams – viena skaudžiausių šiuolaikinės istorijos dėmių. 2014 m. vasario 18 d. centrinėje Kijevo aikštėje įvykusi tragedija nulėmė paskesnį Ukrainos likimą. Tą dieną aikštėje, kurioje keletą mėnesių ūžė prieš šalies prezidentą nukreipti protestai, prasidėjo valdžios sankcionuotos masinės žudynės. Ir nors iki tos dienos Euromaidane jau buvo žuvę dešimt žmonių, būtent vasario 18–20 dienomis snaiperių kulkos nutraukė 76 gyvybes. Vėliau nuo patirtų sužeidimų mirė dar 15 protestuotojų. Netrukus juos imta vadinti „Dangiškąja šimtine“...
Tautos, siekiančios iškovoti arba apginti savo valstybingumą, nepriklausomybę, papročius, kalbą, prigimtinę teisę pačioms spręsti savo likimą, turi daug bendra. Ir neabejotinai vienos kitoms jaučia simpatiją ir solidarumą. Lietuviai, latviai, estai, moldavai, gruzinai, paskui – ukrainiečiai. „Fotografavau Vilniuje mums lemtingomis sausio dienomis, todėl nuo pirmųjų barikadų Maidane netvėriau noru atsidurti ten, – sakė Leonardas Skirpstas, profesionalus fotožurnalistas, 1980 m. baigęs studijas Vilniaus universitete. – Tikrai ne iš smalsumo. Iš europietiško solidarumo ir profesinės pareigos“.
Vos kelios dienos, kai nutilo „Berkuto“, specialiojo milicijos dalinio, Lietuvoje siautėjusio OMON-o analogo, snaiperių šūviai. Viza, artimųjų nerimas, lėktuvo bilietas tiesioginiu reisu į Kijevą – ir jis jau ten. Vidinis virpulys, instinktyvus aparatūros tikrinimas... Maidanas. Pritrenkiantis įspūdis – tarsi grįžimas laiko mašina į 1991-ųjų Vilnių. Barikados, laužų dūmai, tautinės vėliavos, plakatai... Ir – išvarginti, bet ryžtą spinduliuojantys žmonių veidai. Ištisas savaites po atviru dangum gyvenusių žmonių veidai. Žmonių, reikalavusių atkurti 2004 m. konstituciją, kurią pakeitė į priešišką šalį vėliau pasprukęs prezidentas.
Fotožurnalistų iš Lietuvos ten nuvyko nedaug – vienos rankos pirštų suskaičiuoti užtektų. Tokių, kurie savo noru – ne redakcijos siųsti – tebuvo du. Žmonių, su kuriais teko bendrauti Kijevo gatvėse, reakcija stebino ir jaudino. Supratę, kad vyras su fotokamera rankose – iš Lietuvos, nepažįstami ukrainiečiai džiugiai šypsodavosi, ilgai spausdavo ranką, norėdavo drauge nusifotografuoti. Kai kurie – dėkodavo, kad lietuvis yra čia, tarp jų. Panašiai, kaip mes, prieš 31 metus Vilniuje sutikę užsienio žurnalistą.
„Žavėjausi tų žmonių drąsa ir pasiryžimu, – prisiminė Leonardas. – Tačiau ne mažiau jaudino nuoširdumas, atvirumas, šiluma, sklindanti iš jų žvilgsnių ir balsų. Atvykau čia pirmąkart, bet akimirksniu pasijutau savas, artimas, bendramintis...“ Iš Maidano parvežtų vaizdų paroda keliavo po Lietuvą, tapdama bene mobiliausia autoriaus ekspozicija. Šios fotografijos ilgai kabojo Švč. Trejybės (Unitų) bažnyčioje, 2014-aisiais minėjusioje savo 500 metų jubiliejų. Lankydamasis Lietuvoje, parodą susidomėjęs apžiūrėjo ir tuometinis Ukrainos prezidentas Piotras Porošenka.
Atnaujinimo data: 2022-09-27
Taip pat skaitykite:
Tarptautinė patirtis Pasieniečių mokykloje: vizitas pagal Erasmus+ programą
Pasieniečių mokykloje – smalsūs ir aktyvūs svečiai iš Vilniaus
ERASMUS+ mobilumo vizitas Kroatijoje: patirtys, kurios stiprina mūsų profesinę bendruomenę
Pasieniečių mokykloje įvyko finalinės jaunųjų pasieniečių sporto žaidynės